Žinau, kad čia kalnas laiko praėjo po Antano gimtadienio, bet su tom juostelėm taip jau būna.

Siurprizas šį kartą buvo sugalvotas nei daug, nei mažai ypatingas – ogi nusivežti liubilialiatą į Žalgirio kaimą ir visokiais ‘indėniškais’ džiaugsmais palinksmint.

O taip pat – šunų kinkiniais palakiot.

Ką dar reikia paminėt – sykis tai buvo siurprizas, Antanas galvojo, kad važiuojam kažkokian kaiman Minio detalių pirkti.

Na ką, pradedam.

Visad keliaujam labai talpiai ir draugiškai – į Ievutės SAAB’ą telpa penki lėbautojai ir dar Tera bagažinėn. Tik ji nelabai nori ten lipti (aš ir norėčiau į saloną pas lėbautojus), tad kartais reikia ją keliamuoju būdu įsodinti.

Hubertas (tas, kur viskam dirigavo) pudrina Antanui smegenis, kad čia vat dabar kaimiečiai susirinko ir kad juos visus reikia pagal ūgį sustatyti.

Va ir kaimiečiai.

Įdomiausia yra tai, kad po viso šito veiksmo Antanas nuoširdžiai įtikinėjo, kad net kai jam akis užrišo ir visokiom rikiavimo nesąmonėm su kaimiečiais užsiiminėti liepė, jis nieko blogo neįtarė – “Čia gal toks keistas tas dalių pardavėjas”.

Ir vis tik aš manau, kad jis mums pripudrino.

Čia prasideda visokios linksmybės tarp medžių. Beje, fotkino čia Dalytė su savo Horizon.

Vėliau aš jį nugvelbiau.

Pratimas – mes abu labu tokiu.

Tikslas – pereiti dviem trosais, remiantis vienas į kitą.

Tie du, kur rankas iškėlę – saugo (įdomu, ką).

Maždaug taip viskas išrodo į pabaigą.

Pasiruošimas kitam smagumui.

Paskutiniai akcentai.

Antanas ruošiasi morališkai.

Oplia!

Va tai tau!

Ku kaip visad – pasiruošęs padėti.

Kitam šitos virvutės gale – kartelė, kurią reikia šokant pasiekti, Ku pareigos – reaguliuoti atstumą tarp kartelės ir šokančiojo (pagal šokančiojo pageidavimus, žinoma)

Čia dar vienas drąsuolis (sorry, nebežinau, kuris ar kuri)

Chill arba Dalytė fotkina savo batus.

Vis dar chill.

Linksmybės tęsiasi.

Gavo vyrai po krūvelę skudurų ir liepė tais skudurais jiems apsirėdyt.

Prizas.

Sakėm, kad su tokiu papuošalu į mišką geriau neit – da nupyškins kas.

“Ė, duok ir man prizą pasimieruot.”

“Nu gerai gerai jau”

“Tai aš – Pojukas Itkanka Lapės Galva Piktosios Akys Aštrieji Dantys”

Beje, jie kažkaip taip turėjo atrodyt.

Prasideda žaidimų dalis.

Apie šitą geriau nepasakosiu – labai jau intymu čia viskas.

Na va – tokius žaidimus ir žmonėm parodyt negėda.

Taikos pypkė.

Kažkaip neskani ta taika Ievutei.

Čia mes žaidėm visokius intelektualinius žaidimus.

Tokius, kaip “Dėžutė atidaryta, dėžutė uždaryta” ir kitus į šį panašius.

Na ir akys. Pamatęs tuos visus haskius pabandžiau įsivaizduot, kaip reikėtų jaustis miške sutikus vilką.

Brrr…

Dienos kulminacija – važiavimas kinkiniais.

Turėjom laukti vakaro, kad oras kiek atvėstų, nes kinkinių šunys, žinia, nėra prie šilumos pratę.

Antanas išrodo laimingas (kiek čia toj tamsoj įžiebt įmanoma).

Šiaip ar taip, gimtadienis, rodos, nusisekė. Bent jau Antanas buvo laimingas, o tai ir svarbiausia.

Valio!

__________________________________________________________________________

Tech:

Practica LB2 + Helios 44 58mm f/2.0 + Mir 1B 37mm f/2.8 + Fujicolor Superia Reala 100

Horizon Perfect + MC 28mm f/2.8 + kažkokia lomo juosta

Yashica D+yashinon 80mm/3.5+Kodak Portra 160NC

___________________________________________________________________________

This entry was posted on Thursday, May 7th, 2009 at 10:28 and is filed under Uncategorized. You can follow any responses to this entry through the RSS 2.0 feed. You can leave a response, or trackback from your own site.