Sveiki visi!

Nutiko taip, kad važiavau Dalios iš Danijos parsivežti ir važiavau automobiliu.

Sykis važiavau automobiliu buvo nuspręsta pasivėžinti po Jutlandijos pusiasalį.

Neturėjau jokio noro kratytis per Lenkiją (nesu tikras, kad keliai ten vis dar blogi, bet tokis įsitikinimas manyje visa dar gajus), tad pasirinkau kelionę keltu (Klaipėda-Kiel).

Juoba, kad nuo Kiel’io iki Ronde (iš kur Dalią prigriebti turėjau) viso labo 300 km.

Kažkokiu mistiniu būdu buvau Yashicą užsitaisęs Fuji Reala, tad teko išfotkint.

Nepatinka man tas muilas.

Nors nuo to keltas mažesnis nepasidaro.

Kelte.

Vaizdas žemyn iš 6-o (berods) denio.

Į kelionės pabaigą (beje, ji tęsiasi 21 valandą) oras kiek pabjuro.

Vėjuota. Labai.

Prasideda mūsų vėžinimasis po kaimus kaimelius.

Tiesą sakant, nelabai galiu pasakyti, kuriame čia Dalia arbatą gurkšnoja.

Padariau visą kalną saldžiai romantiškų nuotraukų.

Dalia braido po pievas vienoje aukščiausių Danijos vietų (kažkas apie 100 su trupučiu metrų virš jūros lygio)

Ir kaip gerai, kad Yashica užtaisyta jau Kodak Portra 160NC.

Puikus grilis.

Stovi sau pajūry ir niekas net nepamano jo nukniaukt ar kaip suniokot.

(tai, kad man kyla tokios mintys nieko gero apie mane – ar bent jau aplinką, kurioje gyvenu – nesako)

Nakvynių susiplanavę nebuvom (ir labai teisingai padarėm), tad apsistodavom kur gražiau pasirodydavo.

Čia pakelės pensiono valgomojo siena.

Iščiustytas kaip saldainis. Net kilimas valgomajame buvo baltas.

Turiu pripažint, kad Danija nėra pati pigiausia šalis žemėje, tad užkandžiaudavom ne kokiuose nuobodžiuose restoranuose, o visaip kaip daug įmantriau.

Kaip kad čia – su vaizdu į jachtas.

Beje, labai rekomenduoju termosą – puikus įtaisas.

Pamatęs šitą laivą, suvokiau pasakymą ‘batai-laiveliai’.

Tokio dydžio voblų gyvenime nebuvau matęs.

Smirda kaip turi būt.

Šita kelionė buvo itin rami – Dalia mokėsi, tad kasdien skirdavom kokias 3 valandas šiam jos ritualui.

Per nė vienas atostogas tiek skaitęs nesu (Uliso pirmos dalies liko tik paskutinis – Ciklopo – skyrius).

Dalios kostiumas šalčiui gąsdinti.

Be komentarų.

Juk sakiau, kad pridariau kalną saldžių nuotraukų.

Beje, tas nusilaupęs namas buvo vienintelis toks mano užmatytas per visą kelionę.

Susidarė toks įspūdis, kad danai apie viską pagalvoja – sykis privargai takeliu link jūros per pievą eidamas – te tau suoliukas.

Ir kaip tik tada, kai privargai.

Ir tokios žolės prie namo jiems gražu.

Fainiausia tai, kad jos tiesiog kalasi tarp plytelių – jokio specialaus darželio kaip ir nėra.

Yes – ir saulėlydį turiu – visiškas saldumynas.

Čia Skagen (tariama Skėjen) – šiauriausia Jutlandijos pusiasalio dalis.

Čia gali viena koja stovėti Šiaurės, kita – Baltijos jūroj.

Skagen apsistojom pas tokią porelę.

Man paklausus, ar galim išsinuomoti kieme stovinčius dviračius, moteriškoji tos porelės dalis apibūdino juos kaip ‘not very nice’ ir leido tiesiog pasiskolinti.

Pasinaudojom proga.

Skagen yra visai nemažas uostas.

Kol Dalia kultūrinosi muziejuj, aš apvažiavau uosto krovos vietas.

Irgi smirda.

Gal todėl kad ten yra didžiausia Danijoj silkių apdirbimo (ar perdirbimo) gamykla.

Vietinio alaus bravoro kabakėlis.

Kadras – netyčiukas.

Man visad smalsu, kaip jai kadrai nesujuda taip alkūnes išskėtus.

Vis dar vėžinamės dviračiais.

Kuoliukas.

Vidury pievos.

Bet kaip pagamintas.

Man patinka kokybė. o ji ten – ant kiekvieno kampo ar kiekvienoj pievoj.

Kūl.

Kai mokiaus mokykloj, ten aiškino, kad Lietuva – unikali ir nepakatojama.

Ir kad, pavyzdžiui, tokių kopų kaip pas mus niekur kitur nėra.

Melas.

Dalia žengia per keliaujančią kopą netoli Skagen.

Labai norėjau įamžinti daniškus numerius. Manau, ir jų laikiklis visai vertas dėmesio.

Gal kas žinot, koks tų numerių fontas?

Labai amerikietiška.

Švyturio grindys iš apačios.

Jie ten pavaro – nuo 18:00 kažkur dingsta visi žmonės.

Centrinė Nykøbing Mors gatvė. 18:15

Šitas vandens telkinys – fiordas.

Man niekaip nesusivedė, kad toks ežeriškai atrodantis telkšmuo gali būti sūrus.

Vaizdas iš vakaro.

Vaizdas iš ryto.

Vis dar mokslai.

Vis dar su termosu.

Pilis.

Kolding.

O, jau ir vėl keltas.

Puiki vakaro šviesa.

Ir vėl vaizdas iš 6 – o (berods) denio.

Tik šį kartą daug geresnė šviesa ir man labiau patinkanti Portra.

Buvo gražu žiūrėt, kaip jie tas fūras suvarinėjo.

Prištabeliavo pilną keltą.

Ir šiaip – fūristai kelte – aukštesnė rasė juos atskirai kviečia pietų ir visaip kitaip popina.

Diena.

Tokį vaizdą matėm kokias 12 valandų.

Visą dieną praleidom viršutiniam (7?) denyje.

Dabar lupuosi kaip koks chameleonas ar žaltys.

1-as denis (čia pačiam kelto dugne).

Sėdam SAAB’an ir maunam lauk.

__________________________________________________

Tech.

Yashica D+yashinon 80mm/3.5+Fuji Reala (keli kadrai pradžioj)+Kodak Portra 160NC (visa kita)

This entry was posted on Thursday, July 2nd, 2009 at 12:04 and is filed under Uncategorized. You can follow any responses to this entry through the RSS 2.0 feed. You can leave a response, or trackback from your own site.