Taigi, aplankėm Kopenhagą.

Na, ką aš galiu pasakyti – puikus miestas – gražus, jaukus, netgi mielas, sakyčiau.

Ir žmonės gražūs (ko iš skandinavų kažkaip nesitikėčiau, o jau ypač iš danų – ką aš žinau, iš kur tokie stereotipai manyje veša).

Žodžiu, siūlau aplankyti, tik pasiimkit pinigo – brungu kad tave kur.

____________________________________________________________________________________________________________________

tech.:

Yashica D+yashinon 80mm/3.5+Kodak Portra 160NC

Šįkart naudojau kodaką ir labai patenkintas esu – nebeliko to muilo, kuris randasi Fuji Reala naudojant. Kaip kada jis gal ir nieko, bet tik kaip kada.

____________________________________________________________________________________________________________________

Iš Vilniaus lėktuvas išskrido 6:50, tad visai anksti buvau Kopenhagoj. Rytas centrinėj Kopenhagos traukinių stoty (København H).

Juokingi jungtukai viešbučio kambaryje.

Pusiaudienį po miestą blaškiausi vienas. Pagrindinė Kopenhagos gatvė – Strøget.

Kuris jų tikras?

Vis tik niekaip negaliu atsidžiaugti tuo aparatu – kiekvieną kartą pasidaręs nuotraukas nustembu, kad tai, ką mačiau ten, dabar turiu fotografijoje. Vienas prie vieno. Super.

Eilinė dviračių barzda vienoje iš miesto aikščių.

Iki pabuvojau Danijoj, maniau, kad tik olandai dviračių fanatikai.

Jūsų dėmesiui Dalios solo.

Taip taip, tai jis – Hoegaarden’as.

Šiaip tai ten galima užeiti labai fainų kabakų. Šitas buvo kaip tik toks.

Nuo mažumės pratinasi prie gero gyvenimo – tokiais kadilakais vėžinasi kone kas antras mažasis danas.

Sekmadienį apniuko ir pasidarė labai gražu.

Gal kiek šaltoka, bet tikrai gražu.

Kai tupinėjau aplink tą dviratį, Dalia sakė, kad visokius šūdus fotkinu.

O man gražu.

Aš – seilėtas romantikas.

Minutėlę pagooglinau ir padariau tokią rastų Kopenhagos undinėlės fotografijų kergtį.

Juk idiliškai atrodo – taip ją ir įsivaizdavau.

O vat kokį vaizdą radom ten nuėję.

Gražūs kaminai.

Jau neminint to, kad miesto pakrašty ją įkurdino.

Beje, tie kaminai man tikrai gražūs.

Ir dar jos plaukmenys.

Danų dizaino centras. Gražus pastatas.

Įsigijau knygą. Dabar būsiu pats geriausias. Pats!

Nors Dalia, matos, irgi nori būti pati pati.

Įrodymas Ūlai, kad jos dovana – ne šiaip sau skardinė blešankėlė.

Pėstieji žino, kiek jiems reikia laukti…

… ir kiek laiko liko eiti.

(Žiūrėkit dideles)

Pirmadienį oras pabjuro.

Bet jie ištikimi savo transporto priemonėms.

Šaunuoliai, blemba.

Niekaip nesuprantu, kaip čia toks apšvietimas gavos.

Ta mašina buvo balta.

Tiesa, išlaikymas – 10s, f=22, bet vis tiek keista.

_____________________________________________________________________

Tai tiek vaizdų iš Kopenhagos.

Buvo gražu.

Rekomenduoju.

This entry was posted on Thursday, February 19th, 2009 at 17:43 and is filed under Uncategorized. You can follow any responses to this entry through the RSS 2.0 feed. You can leave a response, or trackback from your own site.