Sveiki!

Šį savaitgalį teko kiek padalyvauti dizaino savaitės renginiuose, tad prisigraibiau šiek tiek įspūdžių.

Fiksavau tik tai, kas man gražu, ar įdomu pasirodė, neturėjau tikslo atspindėti visko, kas ten vyko (o vyko tikrai daug).

Taigi, šitą post’ą galima būtų pavadinti „Mano įspūdžiai iš dizaino savaitgalio LOFT’uose.“

Na ką, pradedam!

_________________________________________________________________________________________

Trumpai apie šitą juostų-dizaino-savaitės-drugelio-logotipo istoriją.

Sykis reikėjo išlaikyti dizaino savaitės stilistiką, bet kartu ir padaryti ją pankiškesnę, buvo atrastas sprendimas naudoti pakavimo juostą.

Ir naudoti jos daug ir visur.

Dėl daug ir visur tai jau pasistengė kaip turi būt.

Va ir kaltininkai.

Įdomu, kiek kilometrų tos juostos sunaudota buvo.

Atsibeldžiau kiek anksčiau, nei visa minia plūsti pradėjo, tad turėjau galimybę ramiai pablūdinėti ir padaryti keletą jau paruoštos, bet dar žmonėmis neužgrūstos aplinkos still’ų.

Paskutiniai štrichai.

Puikiai pasirinkta vieta tam lankstiniui, blemba.

Žinau žinau, kad tokie vaizdai labai jau seilėta, bet aš jau minėjau, kad esu seilėtas romantikas.

Pardavėjas ryškiai skaičių maniakas.

Čia chebra labai nuotaikingai ruošėsi.

Apie tai, kam – kiek vėliau.

Pats įdomiausias eksponatas ‘neformate’

Įdomu, ar tik man vienam.

Na va – ramybė baigėsi ir prasidėjo šušaras (o gal šūšaras).

Mantas kaip visad originalus.

Tamstų dėmesiui – galerija gaidys.

Šis ponas labai susikaupęs kažką stebėjo – sugebėjo nesujudėti veik 2 sekundes.

Lipdamas laiptais žemyn sugebėjau užkabinti gana masyvų stiklinį indą, kuriame buvo sukrauti saldainiai.

Sykis erdvė didelė ir buvo gana tylu, dūžis buvo atsakančiai aidus ir garsus.

Dar kartą atsiprašau šeimininkų – tikiuosi, sušlaviau viską.

Viena renginio dalių – galimybė aplankyti dirbtuves ar šiaip loft’uose gyvenančius žmones.

Gardieji Juozo toršerai (Jie ypač gardūs buvo per dizaino turgų).

Išpardavimas pas Agnietę.

Šie eksponatai, matyt, reiškia, kad Agnietė jau suaugo

Faina buvo tai, kad susirinko tikra barzda žmonių.

Tas tai buvo kūl.

Amunicija.

Aistė jau ryškiai kažką gražaus nutraukė.

Oi. Čia jau prasideda ne visai oficiali dalis.

Kaip tik naktis ant žemės, taip Ku pameta protą.

Veiksmas vyksta ant vieno iš loft’ų stogo.

Kaip supratau, čia turėjo būt iš dalies privatus vakarėlis, bet kažkas pamiršo užtrenkti ant stogo vedančias duris.

Kaip visad įspūdinga Direktorė

Kaip jau minėjau, vakarėlis turėjo būti pusiau privatus, tad muzika irgi grojo kažkaip labai jau tyliai.

Bet Ku elgiasi vieno protingo žmogaus mintimi vedinas: „Tik kvailiai negirdi muzikos“

Geriau jau neklauskit…

oijoijoi

Allan’as ir Tautvydė prisijungė pačiu tuo laiko, man rodos

Keičiam dislokacijos vietą.

Dislokacijos vietą keisti padeda krovininis liftas.

Čia jau buvo užsuktas nebe privatus vakarėlis.

Su baru, barmenais, muzika, projekcijomis ir visa kita.

Tas penktadienis buvo kažkoks stogų penktadienis

P0ją džiugina mintis ropštis ant dar vieno ir dar ne bet kaip, o gaisrininkų laiptais.

Ievutės ta mintis visai nedžiugina.

Svarbiausia – nežiūrėt žemyn.

Buvo visai linksma, reikia pripažinti.

Ir vėl laiptukai.

Šįkart – žemyn.

Visi išalko, tad patraukėm miestan.

Kaip mane džiugina tokios taksi kainos – pigiau, nei truliku važinėt.

Manau, įspūdžius iš to vakaro pabaigsiu šita fotografija – visiem ramiau bus

Tai vat va taip praėjo pirmoji dizaino savaitės diena.

Į sveikatą!

____________________________________________________________________

Praleiskime pakankamai sunkų šeštadienį ir persikelkime į sekmadienį.

Dizaino turgus.

Ačiū mergaitėm! Labai!

Šįkart savo blevyzgom netrukdysiu.

Gero žiūrėjimo!

Toks tad dizaino turgus įvyko šiais metais.

Manau, įvyko gerai.

Linkėjimai visiems dalyvavusiems!

Valio!

________________________________________________________________

Tech.:

Nikon D700 + Nikkor 16mm f/2.8D AF Fisheye + Nikkor 20mm f/2.8D AF + Nikkor 35mm f/2.0D AF + Nikkor 50MM f/1.8D AF

Susiplanavom savaitgalį praleisti pas Antano senelį Palomenėje (čia šalia Kaišiadorių) ir užsiimti kaimiškais džiaugsmais – malkų skaldymu, medžių baltinimu ir visais kitais talkai būdingais atributais.

Tik vat iš ryto aptikom problemą – dingo Ku.

Telekomunikacijos priemones pasitelkę bandom ieškoti pražuvėlio.

Skambinom milijonus kartų.

Po ilgų skambinimų ir laukimų vis tik išsiruošėm kelin be pradingusiojo Ku (pats kaltas).

Ėhė – atsirado pražuvėlis. Pats paskambino. Kur jis buvo dingęs iki šiol dar neaišku. Paslaptingasis Ku.

Slepia veidą – gal ir gerai.

Pati ta apranga po daržus lakstyt ir keliais ropot.

Atvažiavom ir Antano mama iš karto pristatė, t.y, prisodino prie sriubos lėkščių – pats tas po vakar vakaro.

Šiaip tai to namuko interjeras puikus – tokis su visais kaimo atributais.

Antano senelis bitininkas, tad visai smagu buvo pašmirinėti palėpėj.

Ir kvepia dar.

Negalvojau, kad gausis taip ryškiai – f2, išlaikymas – 1/8

Va ir pats senelis.

Aha – sunku – nėra ko uliavot (trumpam pasijutau mama esąs).

Jau kita diena – darbymetis kaip turi būti.

Sykis bitės dieną taip pat dirba, o Antanas kūreno didžiulę šakų barzdą kaip tik šalia avilių, teko imtis saugumo priemonių.

Oho!

Ku+kir dublis antras.

Tiesa, šie lauko džiaugsmai greitai baigėsi – bitėms visai nepatiko, kad mes čia šlaistomės kirviais ginkluoti ir visur kur pagalius mėtom, tad teko eiti pūslių auginti į malkinę.

Blemba, tiek kirviu mojavęs jau seniai bebuvau.

Bitėms nepatiko ir Sandra.

Vyksta gydymo procedūros.

Užsimaskavusi Ievutė.

Pagulėkim po pietų.

Biškutukas politikos.

Blemba, fainas tas Antano senelis.

Puikiai praleidom laiką ir išdundėjom namo.

Kitą dieną jaučiausi kaip kad spragilu kas daužęs iš vakaro būtų.

Bet buvo verta.

_________________________________________________________

Tech.

Nikon N2020 + Nikkor 35mm f/2.0D AF + Fujicolor Superia Reala 100

Žinau, kad čia kalnas laiko praėjo po Antano gimtadienio, bet su tom juostelėm taip jau būna.

Siurprizas šį kartą buvo sugalvotas nei daug, nei mažai ypatingas – ogi nusivežti liubilialiatą į Žalgirio kaimą ir visokiais ‘indėniškais’ džiaugsmais palinksmint.

O taip pat – šunų kinkiniais palakiot.

Ką dar reikia paminėt – sykis tai buvo siurprizas, Antanas galvojo, kad važiuojam kažkokian kaiman Minio detalių pirkti.

Na ką, pradedam.

Visad keliaujam labai talpiai ir draugiškai – į Ievutės SAAB’ą telpa penki lėbautojai ir dar Tera bagažinėn. Tik ji nelabai nori ten lipti (aš ir norėčiau į saloną pas lėbautojus), tad kartais reikia ją keliamuoju būdu įsodinti.

Hubertas (tas, kur viskam dirigavo) pudrina Antanui smegenis, kad čia vat dabar kaimiečiai susirinko ir kad juos visus reikia pagal ūgį sustatyti.

Va ir kaimiečiai.

Įdomiausia yra tai, kad po viso šito veiksmo Antanas nuoširdžiai įtikinėjo, kad net kai jam akis užrišo ir visokiom rikiavimo nesąmonėm su kaimiečiais užsiiminėti liepė, jis nieko blogo neįtarė – “Čia gal toks keistas tas dalių pardavėjas”.

Ir vis tik aš manau, kad jis mums pripudrino.

Čia prasideda visokios linksmybės tarp medžių. Beje, fotkino čia Dalytė su savo Horizon.

Vėliau aš jį nugvelbiau.

Pratimas – mes abu labu tokiu.

Tikslas – pereiti dviem trosais, remiantis vienas į kitą.

Tie du, kur rankas iškėlę – saugo (įdomu, ką).

Maždaug taip viskas išrodo į pabaigą.

Pasiruošimas kitam smagumui.

Paskutiniai akcentai.

Antanas ruošiasi morališkai.

Oplia!

Va tai tau!

Ku kaip visad – pasiruošęs padėti.

Kitam šitos virvutės gale – kartelė, kurią reikia šokant pasiekti, Ku pareigos – reaguliuoti atstumą tarp kartelės ir šokančiojo (pagal šokančiojo pageidavimus, žinoma)

Čia dar vienas drąsuolis (sorry, nebežinau, kuris ar kuri)

Chill arba Dalytė fotkina savo batus.

Vis dar chill.

Linksmybės tęsiasi.

Gavo vyrai po krūvelę skudurų ir liepė tais skudurais jiems apsirėdyt.

Prizas.

Sakėm, kad su tokiu papuošalu į mišką geriau neit – da nupyškins kas.

“Ė, duok ir man prizą pasimieruot.”

“Nu gerai gerai jau”

“Tai aš – Pojukas Itkanka Lapės Galva Piktosios Akys Aštrieji Dantys”

Beje, jie kažkaip taip turėjo atrodyt.

Prasideda žaidimų dalis.

Apie šitą geriau nepasakosiu – labai jau intymu čia viskas.

Na va – tokius žaidimus ir žmonėm parodyt negėda.

Taikos pypkė.

Kažkaip neskani ta taika Ievutei.

Čia mes žaidėm visokius intelektualinius žaidimus.

Tokius, kaip “Dėžutė atidaryta, dėžutė uždaryta” ir kitus į šį panašius.

Na ir akys. Pamatęs tuos visus haskius pabandžiau įsivaizduot, kaip reikėtų jaustis miške sutikus vilką.

Brrr…

Dienos kulminacija – važiavimas kinkiniais.

Turėjom laukti vakaro, kad oras kiek atvėstų, nes kinkinių šunys, žinia, nėra prie šilumos pratę.

Antanas išrodo laimingas (kiek čia toj tamsoj įžiebt įmanoma).

Šiaip ar taip, gimtadienis, rodos, nusisekė. Bent jau Antanas buvo laimingas, o tai ir svarbiausia.

Valio!

__________________________________________________________________________

Tech:

Practica LB2 + Helios 44 58mm f/2.0 + Mir 1B 37mm f/2.8 + Fujicolor Superia Reala 100

Horizon Perfect + MC 28mm f/2.8 + kažkokia lomo juosta

Yashica D+yashinon 80mm/3.5+Kodak Portra 160NC

___________________________________________________________________________

Istorija labai trumpa ir aiški:

Ku remontuoja Minį.

Kažkada užsukau pas jį į garažą ir nusprendžiau kitą kartą ten apsilankyti su fotiku.

Taip ir padariau.

Tamstų dėmesiui MINI.

___________________________________________________________________

tech.

Nikon D700 + Nikkor 35mm f/2.0D AF

____________________________________________________________________