O buvo taip…

Prieš kažkiek tai metų gimė Ievutė. Niekas tikrai nežino prieš kiek – ir čia tikrai ne dėl to, kad neatmenamai seniai įvykę būtų.

Augo Ievutė didutė ir gražutė ir visaip kaip gerai jai viskas klojosi.

Ir atėjo diena, kai šį ypatingą Ievutės gimimą paminėti prisireikė. Ir susirinko visokie paslaptingi veikėjai, ir nusprendė visaip kaip ją pagerbti.

Visi jie turėjo po žinią, kurią turėjo perduoti ir į tą žinią sudėjo visą savo širdį.

Vieni į šį aktą žiūrėjo labai rimtai…

…kiti gi juokavo…

…šmaikštavo…

… ir net išsidirbinėjo.

Bet tai toli gražu nereiškia, kad Ievutės jie negerbė ar nemylėjo.

Buvo ir paslaptingasis Ievutės gerbėjas apsireiškęs. Jis tokis paslaptingas pasirodė, kad net užfiksuojamas nesidavė.

Paslaptingieji Ievutės sveikintojai sugalvojo dyvą neregėtą – pagrobti josios pačią gražiausią ant visos žemės transporto priemonę ir visaip kaip ją iškuopti.

Iškuopus toje pačioje vietoje pastatyti ir viską kaip buvus palikti.

Tokiu būdu turintis siurprizas įvykti ir stipriai Ievutę nudžiuginti.

Kaip tarė, taip ir padarė.

Ir vat kokia blizganti transporto priemonė po ypatingųjų švarinimo procedūrų paliko.

Vis tik tik išorinis blizgesys netenkino paslaptingųjų švarintojų, nes jie įtarė, jog vidus taipogi švaros dėmesio reikalauja, tad patraukė sunkiu švarinimo keliu toliau.

Dėl vidinės netvarkos jie buvo visiškai teisūs.

Tad puolė ją visaip kaip uoliai šalint.

Jie taip uoliai švarinosi, kad net kaukes šalin metė ir savo slaptingumą užmiršo.

Besišvarindami rado įvairių netvarkos apraiškų.

Švarinimosi įkarštyje buvo užsukę dar keli splapti-žinių-iš-visos-širdies-perdavėjai.

Kai kurie jų ne itin gerų kėslų vedini.

Tuo tarpu darbas ėjos – net dūmai rūko.

Ir štai – tikslas pasiektas – tviska ir blizga Ievutės ratai.

O štai ir ji – šaunioji švarintojų komanda.

Valio Ievutei, valio!

Nuoširdžiausi pasveikinimai gimtadienio proga!

_______________________________________________________________________________________________

Dabar persikelkime keletu dienų tolėliau.

Linksmai paminėję linksmąją dieną pakirdome sopančiom bei besisukančiom galvelėm iš pat ankstaus ryto ir išskubėjom traukinių sotin.

Gražioji Tera vyko su mumis.

Kaip tik su ja liubilialiatė ir flirtuoja.

Paėjėję mišku užėjom puikią aikštelę ant Ūlos kranto – po medžiais nebuvo sniego, tad nusprendėm įsikurti.

Ku kuria laužą.

Labai jau intensyviai kuria.

Privargo, matyt.

Sykis išėjom ne vidurvasarį, kiek pašlapo kojytės. Bet laužas – pats tas tokiu atveju.

Tas pasibuvimas gamtoj buvo labai ramus, toks šnekų-varinėjimo-vaizdų-žiūrinėjimo.

Mažutis peiliukas buteliukui praverti.

Su arbata labai gardu.

Laris – gamtos vaikas…

… ir gamtos vaikas Tera. Tiesiog nuostabu, kaip gyvūnai prisitaiko.

(čia kiek nesufokusavau – už tai persiprašau)

Rūpestingasis Ku mums pagamino maistelio…

… bei arbatos keliui.

O dėkui, o Ku!

Tai štai, kur mes buvom.

Įspūdingoji Zervynų traukinių stotis.

Paskutinės dvi apie tai, kaip gamta ir gaivus oras atima menkas lepių miestiečių jėgas

Tai toks tad buvo puikusis Ievutės gimtadienis.

____________________________________________________________________

Pabaigai kiek techninių detalių:

Pirma dalis (ta, kur apie švarinimąsi):

Nikon D700 + Nikkor 16mm f/2.8D AF Fisheye + Nikkor 20mm f/2.8D AF + Nikkor 35mm f/2.0D AF + Nikkor 50MM f/1.8D AF

Antra dalis (ta, kur gamtoj):

Yashica D + Yashinon 80mm/3.5 + Fujichrome ASTIA 100F cross processed. Expired 2003.

Practica LB2 + Helios 44 58mm f/2.0 + Mir 1B 37mm f/2.8 + Fujicolor Superia 400 + Fujicolor Superia Reala 100

___________________________________________________________________